UAB SABELIJA

Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 149 straipsnis.

Suminės darbo laiko apskaitos taikymas. Vadovaujantis DK 149 straipsnio 1 dalimi, suminę darbo laiko apskaitą galima taikyti:

1) esant būtinumui, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 straipsnis);

2) kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Konsultacijos dėl darbdavio perduotos informacijos (duomenų) ir darbuotojų atstovų pateiktos nuomonės turi vykti laiku, sudarant galimybę darbuotojų atstovams susitikti su sprendimus priimančiais kompetentingais darbdavio atstovais ir gauti motyvuotus atsakymus. Konsultavimu turi būti siekiama abi šalis tenkinančio sprendimo. Konsultacijų rezultatai įforminami protokolu. Tuo atveju, jei įmonėje nėra darbuotojų atstovų tai minėtu klausimu apie priimamų sprendimų vykdymo datą, priežastis, teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius bei dėl darbuotojų numatytas priemones darbdavys privalo darbuotojus informuoti iš anksto tiesiogiai arba visuotiniame darbuotojų susirinkime.

Pažymėtina, kad suminė darbo laiko apskaita gali būti taikoma be išimties visiems įmonės darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiką (DK 144 straipsnis), ne visą darbo laiką (DK 146 straipsnis), darbuotojams, dirbantiems sutrumpintą darbo laiką (DK 145 straipsnis), o taip pat ir labiau socialiai pažeidžiamiems darbuotojams, t. y.:

- asmenims iki 18 metų, tačiau su išimtimis, numatytomis Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkoje, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 (Žin. 2003, Nr. 13-502). Nurodytoms išimtims priskirtina privalomos asmenų iki aštuoniolikos metų darbo ir poilsio laiko nuostatos, ir t.t.;

- nėščioms, neseniai pagimdžiusioms krūtimi maitinančioms darbuotojoms, darbuotojams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;

- neįgaliesiems darbuotojams.

Darbdaviui, ketinančiam taikyti suminę darbo laiko apskaitą nurodytiems asmenims, nėra reikalingas jų sutikimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis DK 147 straipsnio 1 dalimi, darbo tvarkos taisyklėse turi būti nustatyta suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka, taip pat nurodytas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga. Taip pat darbo tvarkos taisyklėse ar kituose lokaliniuose teisės aktuose turi būti nustatyta kokiam apskaitiniam laikotarpiui yra įvedama suminė darbo laiko apskaita bei jos taikymo pradžia.

Paminėtina, kad suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius) (DK 161 straipsnio 4 dalis). DK 161 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas, o tuo atveju, jei suminės apskaitos laikotarpiu yra nustatyta 5 darbo dienų savaitė, – abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

Aptariamu atveju darbuotojo savaitės paskutinė diena turėtų būti paskutinė jo savaitės nepertraukiamo poilsio diena, o savaitės pirma diena – pirma diena po minėto poilsio pabaigos.