Kokybės ir informacijos telefonas8 700 77017

STRESAS DARBE IR PSICHOSOCIALINĖ RIZIKA

Kiekvienas iš mūsų kasdieniame gyvenime nuolat susiduriame su stresu, kuris neretai gali tapti blogos savijautos ar net rimtų ligų priežastimi. Jis pamažu atėjo į visas mūsų veiklos sritis ir tapo kone neatsiejama gyvenimo dalimi. Dažnas iš mūsų jau neįsivaizduojame darbo dienos be jaudulio, išgyvenimų ar nerimo dėl kurių, laikui bėgant, žmogus ima jaustis išsekęs psichologiškai, o kai kuriais atvejais net ir fiziškai.
 
Stresas: kas tai?
 
Stresas - tai būsena, kuomet asmuo jaučia įtampą, nes iš jo reikalaujama atlikti tai, kas prieštarauja jo galimybėms ir norams, bet, jei stresas intensyvus ir patiriamas tam tikrą laiką, jis gali sukelti fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimus. Žmogui patiriant stresą padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, kraujuje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais. Pats savaime stresas nėra liga, tačiau paskaičiuota, jog tai yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, su kuria susiduria 22 % darbuotojų, dirbančių ES valstybėse narėse.
 
Stresas darbe: priežastys ir pasekmės
Stresas darbe – darbuotojų reakcija į nepalankias darbo sąlygas, reikalavimus, organizavimą, turinį, santykius. Beveik pusės Europos darbuotojų nuomone, stresas yra įprastas jų darbo vietoje. Dažniausiai jis atsiranda dėl:
  1. Didelio darbo tempo;
  2. Sugebėjimų – galimybių neatitikimo;
  3. Darbo laiko trukmės;
  4. Neaiškių darbo užduočių;
  5. Darbo kontrolės: per didelės/ per mažos;
  6. Per didelio informacijos kiekio;
  7. Monotoniško darbo;
  8. Neteisingo darbo paskirstymo;
  9. Neaiškios/ kintančios vadovybės pozicijos.
Stresą sukelia ir blogas įmonių ir darbo derinimas, prasti tarpusavio santykiai, psichologinis arba fizinis smurtas darbo vietoje ir pareigų darbe bei gyvenime nesuderinamumas.
Pagal Europos Sąjungos (ES) tyrimo „Europos parama, skirta pagerinti darbo ir gyvenimo sąlygas“ 2010 m. duomenis, apie 40 % ES bei 43 % Lietuvos darbuotojų turi dirbti monotonišką darbą, 40 % Lietuvos darbuotojų išgyvena spaudimą, susijusį su terminais, 14 %. apklaustųjų turi dirbti greitu tempu ne trumpiau kaip 25 % darbo laiko, taip pat 28 % ES darbuotojų nurodė, kad jų sveikatai kenkia stresas darbo vietoje.
 
Dėl patiriamo streso gali pasikeisti žmogaus savijauta, mąstymas ir elgesys. To pasėkoje, nukentės ne tik darbuotojas, kurį ilgainiui dėl patiriamos įtampos gali imti kamuoti įvairios ligos, bet ir darbdavys, nes sumažės jam dirbančio žmogaus produktyvumas. Taigi, kaip atpažinti, jog jūsų įmonėje darbuotojai patiria stresą?
Nustatyta, jog vienas iš požymių yra įvairūs darbo drausmės pažeidimai: pravaikštos, didelė darbuotojų kaita, nepunktualumas, drausmės problemos, priekabiavimas. Taip pat, mažesnis našumas, klaidos bei nelaimingi atsitikimai, kurie neretai gali baigtis itin liūdnai. Stresą patiriantis žmogus apie tai signalizuoja ir emociniais veiksniais: jis tampa dirglus, kamuojamas nemigos, nerimo ar net depresijos, atsiranda susvetimėjimo jausmas, pablogėja santykiai su šeimos nariais. Tokiam žmogui būna sunku susikaupti, įsiminti, juo labiau, priimti sprendimus. Būna atvejų, kai stresą išgyvenantis žmogus įninka į žalingus įpročius, tokius kaip piknaudžiavimas alkoholiu, tabaku ar narkotinėmis medžiagomis. Galiausiai, dėl streso gali atsirasti ir fiziologinių problemų: imuniteto susilpnėjimas, padidėjęs kraujospūdis ir pan.
 
Apskaičiuota, kad prieš dešimtmetį dėl streso darbe patirti ekonominiai nuostoliai sudarė 20 mlrd. Eurų, o dėl to, jog darbuotojai serga įtampos išprovokuotomis ligomis, praleidžiama vidutiniškai 40 mln. darbo dienų kasmet.
 
Psichosocialinė rizika ir jos vertinimas
 
Psichosocialinė rizika ir su darbu susijęs stresas yra viena didžiausių darbuotojų saugos ir sveikatos problemų. Siekiant sumažinti jų atsiradimą, įmonėse atliekamas psichosocialinių veiksnių tyrimas, kuris yra dalis profesinės rizikos įmonėje vertinimo. Psichosocialinių veiksnių tyrimas atliekamas pasitelkiant anonimines anketas, kuriose pateikiami klausimai, susiję su žmogaus savijauta darbo vietoje. Anketų rezultatai apibendrinami ne pagal konkrečius asmenis, o pagal pareigybes. Su stresu susijusios rizikos vertinimas apima tuos pačius pagrindinius principus ir procedūras, kaip ir kitų darbo vietoje gresiančių pavojų vertinimas – pavojų nustatymas, sprendimo, kokių veiksmų reikėtų imtis, priėmimas, vertinimo rezultatų paskelbimas ir vertinimo kartojimas kas tam tikrą laikotarpį. Kad rizikos vertinimas būtų sėkmingas, svarbu, jog jame dalyvautų ne mažiau kaip 70% vienos pareigybės darbuotojų, o į šį procesą būtų įtraukti ne tik darbuotojai, bet ir jų atstovai.
 
Atliekant psichosocialinių veiksnių tyrimą, turi būti atsižvelgta į penkis pagrindinius veiksnius:
  1. Veiksnius, susijusius su darbo aplinkos sąlygomis: tai darbas tokiomis sąlygomis, kurios reikalauja didesnių pastangų, siekiant gauti tą patį darbo rezultatą. Pvz. dirbama veikiant kenksmingiems ir pavojingiems veiksniams.
  2. Veiksnius, susijusius su darbo reikalavimais: darbo krūvis (per daug darbo, skubus darbas), didelis darbo tempas (griežti darbo terminai), sugebėjimų ir galimybių atlikti užduotis neatitikimas (sunkios, sudėtingos, papildomos užduotys), neaiškios darbo užduotys.
  3. Veiksnius, susijusius su darbo organizavimu: darbo laiko trukmė, darbo laiko paskirstymas (naktinis, pamaininis darbas, viršvalandžiai), darbo sutarties rūšis (terminuota, laikinoji), darbo laiko kontrolė (per didelė ar per maža), darbo apmokėjimo ypatumai.
  4. Veiksnius, susijusius su darbo turiniu: darbuotojo įtaka darbui planuoti ir vykdyti (per didelė ar per maža), sprendimų priėmimo laisvės stoka, per didelis informacijos kiekis, didelė atsakomybė, emocinė įtampa, mažas pasitenkinimas atliekamu darbu, monotoniškas darbas.
  5. Veiksnius, susijusius su darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ arba santykiais su darbdaviu: darbuotojų santykiai su: kolegomis, pavaldiniais, vadovu.
  6. Atlikus tyrimą ir apibendrinus rezultatus yra nustatoma ar psichosocialinių veiksnių darbe keliama rizika yra labai maža rizika, maža rizika, didelė rizika, labai didelė rizika priimtina, toleruotina ar nepriimtina.
Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas ir vertinimas įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje turi būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 „Profesinės rizikos vertinimo nuostatai” bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu „Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai”.
 
Jovita Lapinskaitė

KONTAKTAI


Registracijos adresas: Rūtų g. 4/Alyvų g.2,
Klaipėda LT-91208
Telefonas (8-46) 382 000
Juridinio asmens kodas 240887380
PVM mokėtojo kodas LT408873811

VILNIAUS SKYRIUS


Laisvės pr. 77b, LT-06122 Vilnius
Telefonas (8-5) 275 8866
El. paštas vilnius@sabelija.lt
Banko sąskaita LT977044060000534083
Banko kodas 70440
AB SEB bankas

KLAIPĖDOS SKYRIUS


Rūtų g. 4, LT-91208 Klaipėda
Telefonas (8-46) 382 000
El. paštas klaipeda@sabelija.lt
Banko sąskaita LT657044060000703827
Banko kodas 70440
AB SEB bankas

KAUNO SKYRIUS


Uosio 10, LT-50133 Kaunas
Telefonas (8-37) 310 410
El. paštas kaunas@sabelija.lt
Banko sąskaita LT047300010002298011
Banko kodas 73000
AB Swedbank bankas

ŠIAULIŲ SKYRIUS


Pramonės g. 12A, 304 kabinetas, LT-78150 Šiauliai
Telefonas (8-41) 435 399
El. paštas siauliai@sabelija.lt
Banko sąskaita LT124010042300527729
Banko kodas 40100
AD DnB NORD bankas
 

Prisijungimas

Užsiregistruok