Kokybės ir informacijos telefonas8 700 77017

VASAROS KARŠTIS – PAPILDOMA RIZIKA DARBE. KAIP APSISAUGOTI?

Nors vasara šiemet neskuba lepinti didele šiluma ir kaitria saule, tačiau klimatologų prognozuojamos artėjančios vidurvasario karščio bangos jau turėtų priversti susimąstyti daugelį darbdavių. Darbo kodekse nustatyta darbdavio pareiga saugiai organizuoti ir vykdyti darbą, o karšti orai, ne paslaptis, sukuria naują pavojų darbo vietose - organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.
 
Karščio įtaka žmogaus organizmui
 
Tvankus ir karštas oras kelia nemažą diskomfortą ir trukdo susikaupti. Tyrimais įrodyta, jog temperatūrai perlipus 25°C kiekvienas papildomas laipsnis žmogaus produktyvumą sumažina 2 procentais. Esant tokioms salygoms jaučiamas nuovargis, sulėtėja reakcija, tampa sunku susikaupti. Specialistų teigimu, sėdimą darbą dirbančiam darbuotojui geriausia 23-25°C temperatūra, fizinį darbą dirbančiam asmeniui – 18-20°C temperatūra.
 
Perkaitimas žmogų daržniausiai ištinka tada, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje. Karštyje daugiausia dirba statybininkai, žemės ūkio, šiltnamių darbuotojai, kelininkai, geležinkelininkai, liejyklų, virtuvių, kepyklų, skalbyklų darbuotojai.
 
Dirbant karštyje, pakyla odos temperatūra, pablogėja organizmo aprūpinimas deguonimi, pasunkėja širdies darbas, prakaituojant prarandama daug skysčių. Aukšta oro temperatūra gali sukelti organizmo perkaitimą, kuris pasireiškia galvos skausmais, svaigimu, bendru silpnumu, mirgėjimu akyse, širdies plakimais, pykinimu, vėmimu. Kūno temperatūrai pakilus iki 40-41°C, ištinka šilumos smūgis. Žmogui būna silpna, jis išblykšta, vyzdžiai išsiplečia, kvėpavimas ir pulsas tampa labai dažni, netenkama sąmonės.
Galimas ir vietinis perkaitimas, dirbant lauko sąlygomis saulėje ir nedėvint jokio galvos apdangalo, todėl darbdaviai turėtų ypatingą dėmesį atkreipti į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: neleisti dirbti be galvos apdangalų bei aprūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančiais prakaitą darbo drabužiais.
 
Apsisaugojimas nuo karščio
 
Didžiausią pavojų karštis ir kaitri saulė kelia darbuotojams, dirbantiems lauke, todėl jiems apsisaugojimas nuo galimų karščio pasekmių yra itin svarbus.
 
karstis
 
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į aprangą. Niekam ne paslaptis, jog sintetiniai audiniai sunkiai praleidžia orą ir trukdo odai laisvai kvėpuoti, todėl dirbant karštyje geriausia rinktis natūralaus pluošto, laisvus, gerai praleidžiančius prakaitą, šviesių spalvų drabužius. Be abejo, būtina nepamiršti ir galvos apdangalo, o akis geriausia apsaugoti saulės akiniais. Antras svarbus dalykas – skysčiai.
 
Prakaituodamas žmogus netenka daug organizmui būtinų skysčių ir mineralinių druskų, tad siekiant išlaikytį jų pusiausvyrą, būtina gerti daug vandens, skysčių gauti su maistu. Per karščius reikėtų nuolat po truputį gerti skysčių, nelaukiant kol ims kankinti troškulys. Vandens, geriausia mineralinio ar mineralizuoto, reikėtų gerti po 250-300 mililitrų kas 20-30 min. Pavojingiausias laikas karštuoju sezonu yra nuo 11 val. iki 17 val. Šiuo paros metu, jei tik yra galimybė, geriausia dirbti pavėsyje. Dirbant karštyje, darbdavys turi užtikrinti, jog darbuotojams būtų suteikiamos papildomos pertraukos, kurių metu jie galėtų būti vėsiose patalpose. Dirbantiems vidaus sąlygomis – biuruose, parduotuvėse ir pan., nuo karščio rekomenduojama saugotis uždarant langus ir užtraukiant roletus ar užuolaidas. Klaidingai manoma, jog atviri langai padės atsivėsinti. Priešingai, pro atvirus langus skverbiasi karštis, kuris labai greitai užpildo patalpas. Uždaryti ir uždengti langai blokuoja šilumą, todėl patalpos taip greitai neprikaista. Geriausia naudoti šviesių atspalvių užuolaidas, mat tokie audiniai geriau atspindi šviesą bei šilumą. Žinoma, biurų darbuotojams, kaip ir dirbantiems lauke, būtina vartoti daug skysčių. Galima vandeniu drėkinti ir drabužiais neuždengtas kūno vietas, tokiu būdu vėsinant odą.

Apsisaugoti nepavyko – ką daryti?

Laikantis aukščiau aptartų rekomendacijų, organizmo perkaitimo turėtų būti išvengta, bet jeigu, vis dėlto, žmogus tinkamai savimi nepasirūpino ir jam pasireiškė perkaitimo požymiai, būtina:

- skubiai išnešti žmogų iš karštos aplinkos,
- paguldyti pavėsyje ar vėsioje aplinkoje,
-  atsagstyti drabužius,
-  paguldyti ant nugaros, kojas šiek tiek pakelti, pakišant pagalvę ar suvyniotus drabužius. Taip pagerės galvos ir širdies kraujotaka.
- vėsinti žmogų – tam pravers sudrėkinta paklodė, rankšluostis, šaltas kompresas, ledas.
-  jei žmogus sąmoningas – reikia duoti gerti vandens. Būtina kompensuoti skysčių ir elektrolitų balansą, geriant mineralizuotą ar pasūdytą vandenį.

Svarbu nepamiršti, jog savo sveikata ir saugumu turi rūpintis ir pats darbuotojas. Darbdavio pareiga užtikrinti saugias darbo sąlygas bei suteikti darbuotojams apsaugos priemones ir tik pačių dirbančiųjų sąmoningumas gali išgelbėti juos nuo neigiamų karščio pasekmių.

Atminkite: niekas Jūsų neapsaugos, jei nesisaugosite patys.

 

Jovita Lapinskaitė

KONTAKTAI


Registracijos adresas: Rūtų g. 4/Alyvų g.2,
Klaipėda LT-91208
Telefonas (8-46) 382 000
Juridinio asmens kodas 240887380
PVM mokėtojo kodas LT408873811

VILNIAUS SKYRIUS


Laisvės pr. 77b, LT-06122 Vilnius
Telefonas (8-5) 275 8866
El. paštas vilnius@sabelija.lt
Banko sąskaita LT977044060000534083
Banko kodas 70440
AB SEB bankas

KLAIPĖDOS SKYRIUS


Rūtų g. 4, LT-91208 Klaipėda
Telefonas (8-46) 382 000
El. paštas klaipeda@sabelija.lt
Banko sąskaita LT657044060000703827
Banko kodas 70440
AB SEB bankas

KAUNO SKYRIUS


Uosio 10, LT-50133 Kaunas
Telefonas (8-37) 310 410
El. paštas kaunas@sabelija.lt
Banko sąskaita LT047300010002298011
Banko kodas 73000
AB Swedbank bankas

ŠIAULIŲ SKYRIUS


Pramonės g. 12A, 304 kabinetas, LT-78150 Šiauliai
Telefonas (8-41) 435 399
El. paštas siauliai@sabelija.lt
Banko sąskaita LT124010042300527729
Banko kodas 40100
AD DnB NORD bankas
 

Prisijungimas

Užsiregistruok