Jūs esate čia:: Profesinės rizikos vertinimas

Profesinės rizikos vertinimas

Fiziniai veiksniai

Fiziniai veiksniai nusako situacijas, kurios gali iššaukti nelaimingą atsitikimą, ko pasekoje darbuotojas gali būti traumuotas. Fiziniai veiksniai, kurie gali būti traumavimo priežastimi ir darbuotojai turi atkreipti dėmesį į savo darbo aplinką:

Elektros srovė - žmogų paveikus elektros srove, statine elektra (esant netvarkingai elektros instaliacijai, neįžemintiems matavimo prietaisams, trumpam jungimui, srovės nutekėjimui į korpusą ir t.t.), galimas sąmonės netekimas, raumenų, balso stygų paralyžius, šokas, kvėpavimo, vidaus organų ir širdies veiklos sutrikimai ir/ar net staigi mirtis.

Gaisro pavojus — galimi įvairių sunkumų kūno nudegimai, o taip pat nuo degančių medžiagų sklindantys dūmai gali net mirtinai apnuodyti žmogaus organizmą.

Darbuotojų apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų kvaišalų — sąlygoja nelaimingą atsitikimą savo ir kitų darbuotojų atžvilgiu.

Darbo vietos ar evakuacinių išėjimų užkrovimas ir užvertimas pašaliniais daiktais - Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai II sk. 9.5 p Keliai bei durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, privalo būti be kliūčių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis.

Buvimas pėsčiųjų ir transporto priemonių judėjimo zonose-ko pasekoje darbuotojas gali patirti sužalojimus dėl autoįvykio.

Kritimas, paslydimas, griuvimas esant  nelygiam, slidžiam, šlapiam pagrindui (nešvarios, slidžios grindys, išmėtyti daiktai. lauke sniegas, ledas, lapai), - ko pasekmėje galimos įvairaus sun­kumo traumos: kaulų lūžiai, kaulų ir raumenų sistemos sužalojimai

Pavojus susižeisti dėl darbuotojų  neatsargaus elgesio tarpusavyje

Krintančių daiktų smūgiai ir atskirų kūno dalių traumavimas

Pavojus susižeisti aštriomis įrankių dalimis

Galimybė apsideginti nuo karštų įrenginių paviršių

Mechaninis sąlytis su darbo įrenginių judančiomis dalimis:

nuo judančios įrenginio dalies gali būti išmesta medžiaga (drožlės, dulkės).

Atsitrenkimas, prispaudimas, konstrukcijų, įrangos, įrankių, sutvirtinimų, pervežamos (pernešamos) įrangos ir kt. griūtis, kritimas ant dirbančiojo - ko pasekmėje galimos įvairaus sunkumo traumos: kaulų lūžiai, kaulų ir raumenų sistemos sužalojimai;

Paskutinį kartą atnaujinta 2010 birželio 23 09:12, trečiadienis

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė  apima keletą sričių: darbų saugą, elektrosaugą, priešgaisrinę saugą, darbo mediciną, aprūpinimą asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Ją sudaro visa įmonės dokumentacija, susijusi su minėtomis sritimis, įpareigojimai, atsakingų asmenų paskyrimai, pareiginiai nuostatai, vadovo atsakomybės valdymas, mokymo programų rengimas, saugos ir sveikatos ženklų įrengimas ir darbuotojų supažindinimas, mokymas ir instruktavimas.  

Paskutinį kartą atnaujinta 2010 rugpjūčio 26 09:47, ketvirtadienis

Darbas ir poilsis

Šis veiksnys nusako darbuotojų darbo ir poilsio laiko pasiskirstymą. Darbas ir poilsis tiriamas vadovaujantis darbo kodeksu, suminio darbo laiko įvedimo nuostatais, papildomų ir specialiųjų pertraukų, įskaitomų į darbo laiką, nustatymo tvarka. 

Paskutinį kartą atnaujinta 2010 rugpjūčio 26 09:42, ketvirtadienis

Psichosocialiniai veiksniai

Pereinamojo laikotarpio šalyse, tokiose kaip Lietuva, psichosocialinių veiksnių reikšmė yra žymiai didesnė, negu gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Prie visuotinai pripažintų psichosocialinių veiksnių , susijusių su darbo aplinkos sąlygomis, susijusių su darbo reikalavimais, susijusių su darbo organizavimu, susijusių su darbo turiniu, susijusių su darbuotojų tarpusavio santykiais ir/ar santykiais su darbdaviu,  čia prisijungia papildomi veiksniai:

  1. Profesinio pasirengimo (kvalifikacijos) stoka,
  2. Menkas materialinis darbo vietų aprūpinimas, taupant pinigus dirbančiųjų sveikatos sąskaita.
  3. Ilgalaikį stresą sukeliančios konfliktinės situacijos darbe pablogina savijautą, sukelia miego sutrikimus, baimę ir depresiją. Stresas padidina tikimybę atsirasti psichikos sutrikimams arba padidina jaučiamą širdgėlą. Streso hormonams veikiant smegenis, sutrinka atmintis. Įspėjamieji požymiai nerimo jausmas, netikrumas, irzlumas, pyktis, baimė, panika, nesugebėjimas susikoncentruoti ir mąstymo blokados. Stresas yra dažnesnis vyrų tarpe – 80%, kiek retesnis moterims – 64%. Pastoviu kasdien pasireiškiančiu stresu skundžiasi 17% dirbančiųjų asmenų, kurių didžioji dalis – vyrai.

Tokie pojūčiai padidina nelaimingų atsitikimų, gedimų, avarijų skaičių, prastovų laiką dėl ligos arba darbuotojo nebuvimo,darbuotojų kaitą, produktyvumo ir kokybės praradimą

Darbdaviai turi būti budrūs savo darbuotojų streso požymiams. Įmonių planuose ne tik turėtų būti įtrauktas psichosocialinių veiksnių vertinimas, tam kad išsiaiškinti psichosocialinį foną įmonėje, bet ir numatomi pagalbos šaltiniai darbuotojams ypač jaučiantiems stresą. Psichosocialinių veiksnių tyrimas vykdomas anketavimo būdu, kai darbuotojams pateikiamos anketos. Tyrimai gali būti atliekami pagal keleto rūšių anketas. Tyrimų duomenys susisteminami ir parengiamos prevencinės streso mažinimo priemonės. Tam gali būti naudojami tiek vidiniai, tiek išoriniai pagalbos šaltiniai.

Paskutinį kartą atnaujinta 2010 birželio 23 09:08, trečiadienis

Ergonominiai veiksniai

Apie 24 % darbuotojų kenčia nuo nugaros skausmų, 22%  darbuotojų  skundžiasi kitais raumenų pakenkimais. Šie pakenkimai sukelia ne tik darbingumo netekimą, bet ir finansinius nuostolius darbdaviui.

Kuriant darbo vietas, naujus įrenginius ir planuojant įrenginių išsidėstymą patalpoje reikia atsižvelgti į tris pagrindinius žmogaus veiksnius: žmonės skirtingi, žmonių galimybės ribotos, žmonių reakcija nuspėjama. Ergonominio veiksnio tyrimas ir vertinimas susijęs su  žmogaus anatominių, antropometrinių, fiziologinių ir biomechaninių charakteristikų bei fizinio darbo statinių ir dinaminių parametrų suderinamumu. Šio veiksnio tyrimas ir vertinimas gali padėti numatyti prevencijos priemones, sukuriant ergonomiškas darbo sąlygas. 2005 m. liepos 15 d. LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Socialinės apsaugos ministro įsakymu Nr. V-592/A1-210 buvo patvirtinti ergonominių profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, kuriais vadovaujantis tiriami šie veiksniai darbo vietose.

Ergonomika darbo vietose tiriama atsižvelgiant į darbo pozą, rankinį darbą, svorio nešimą, pasikartojančiu judesius.   Tyrimas vykdomas stebint darbo procesą (darbo metodus, darbo aplinką, krūvius, darbuotoją).

Paskutinį kartą atnaujinta 2010 birželio 22 12:48, antradienis

Puslapis 1 iš 2