Kokybės ir informacijos telefonas8 700 77017

VERTA ŽINOTI: AR JŪSŲ ĮMONĖJE TINKAMAI UŽTIKRINTAS DARBUOTOJŲ SAUGUMAS?

VERTA ŽINOTI: AR JŪSŲ ĮMONĖJE TINKAMAI UŽTIKRINTAS DARBUOTOJŲ SAUGUMAS? Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr.
Nuo nelaimingų atsitikimų nesame apsaugotas nė vienas. Tačiau kalbant apie darbą, užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas, darbdavį įpareigoja įstatymai. Tačiau realybė yra tokia, kad nelaimingų atsitikimų statistika pagerėjimo nerodo, o specialistų vertinimu, dažno darbdavio požiūris į saugumą išlieka aplaidus.
 
Turbūt ne vienas yra susidūręs su situacija, kai įsidarbinus naujoje vietoje gauname pasirašyti keletoje žurnalų – kad esame susipažinę su tam tikrais saugumo reikalavimais. Vis dėlto, sužinoti kokie tie reikalavimai, neretai paliekama pačiam darbuotojui, o atitinkamas instrukcijas ne kiekviena įmonė šalia šių žurnalų ir turi.
 

Darbų saugos situacija

Lietuvoje – liūdnoka Gali pasirodyti, kad šios instrukcijos tėra formalumas, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos pranešime teigiama: „Apie 40 proc. sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl organizacinių priežasčių – darbdaviui, jo įgaliotam asmeniui netinkamai organizavus darbus ar neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje“. Minima ir tai, kad Lietuvoje darbo vietoje įvykusių nelaimingų atsitikimų koeficientas – vienas prasčiausių Europoje, ir praėjusiais metais siekė 2.9 šimtui tūkst. darbuotojų.
 
Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį užfiksuoti 1037 nemirtini nelaimingų atsitikimų atvejai darbo vietoje. Sunkiai šiemet jau susižalojo 82 asmenys (2017 m. – 105), o 27 atvejai buvo mirtini (2017 m. – 29). Nepanašu, kad statistika greitu metu ketintų stipriai keistis į gera, o tai, pasak bendrovės „Sabelija“ verslo paslaugų grupės vadovės Rūtos Viršilienės, yra požiūrio problema.
 
„Kartais įmonės labai keistai traktuoja saugumą. Jei įmonė nedidelė ir turi nedaug darbuotojų, jų vadovams dažnai atrodo, kad tokiais dalykais nereikia rūpintis. Tačiau ne vienos tokios įmonės darbuotojai atlieka ypatingai pavojingus darbus – aukštalipio, grunto kasėjo ar dirba su pavojinga technika. Darbuotojų skaičius tam neturi jokios reikšmės“, – kalbėjo ji.
 

Baudžiama tik įvykus nelaimei

Įstatymu yra darbdaviui yra numatyta pareiga paskirti atsakingus asmenis už darbų saugą įmonėje bei užtikrinti jų apmokymą ir tinkamą atestavimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tačiau, pasak pašnekovės, laikytis darbų saugos reikalavimų nėra pakankamai skatinama.
 
„Skausmingiausios baudos skiriamos nutikus nelaimei darbo vietoje, tuomet įmonėms atitinkamai didėja tam tikrų mokesčių tarifų dydžiai, kas tiesiogiai paliečia darbdavį. Tačiau jei nelaimingo atsitikimo pavykta išvengti, tačiau įmonės darbuotojai nebuvo tinkamai mokomi, instruktuojami, nebuvo laiku išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, įmonės paprastai pirmiausia yra įspėjamos ir duodamas laikas susitvarkyti. Labai daug įmonių tuo naudojasi ir šiuos klausimus sprendžia tik gavę įspėjimą“, - pasakojo bendrovės verslo paslaugų grupės vadovė R.Viršilienė.
 
Pašnekovės teigimu, baudos taip pat nėra tinkama priemonė spręsti darbdavių sąmoningumo klausimą. „Reikia galvoti ir kurti tokią sistemą, kuri neišvengiamai formuotų būtinus įpročius darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Šiandien pernelyg daug laisvės ir atsakomybės už darbuotojų sveikatą ir gyvybę perkelta darbdaviui. Darbdavį atstovaujantis asmuo, priimantis sprendimus, kaip organizuoti, jei išvis organizuoti, darbų saugos sistemą įmonėje, yra žmogus. O žmonės – labai skirtingi ir labai nevienodai vadovaujasi žinomais moraliniais principus. Kai kuriems iš jų, darbų sauga – tik nereikalingas formalumas“, - kalbėjo ji.
 

Saugumas turi įtakos ir įmonės pelningumui

Dažnai nesusimąstoma, kad rūpinimasis darbuotojų sauga ir sveikata įmonėje ne tik parodo, jog vadovas rūpinasi darbuotojais, bet gali tiesiogiai veikti bendrovės pajamas. Ir tai nėra tik padidėję tarifai ar išmokos bei nuostoliai nelaimės atveju. Kur kas svarbiau – darbuotojų bei klientų pasitikėjimas įmone ir jos vadovais.
 
Kaip tik todėl bendrovė „Sabelija“ organizuoja specialius mokymus, kurie darbų saugą apžvelgia iš praktinės pusės – „Praktikos dienas“. Jų metu asmenys atsakingi už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje ne tik supažindinami su aktualiais teisės aktais, bet ir mokomi pagal praktinius pavyzdžius, kaip galima tinkamai organizuoti darbų saugos sistemą įmonėje. Šių „Praktikos dienų“ turinys – septynios esminės temos aktualios kiekvienai įmonei. Tokiu būdu bendrovė „Sabelija“ kviečia atsakingus asmenis tobulinti savo kompetenciją dėl organizacijos gerovės ir asmeninio augimo.
 
Taip pat, šių mokymų metu galima sėkmingai kaupti reikalingą kvalifikacinių valandų krepšelį. Teisės aktai nustato pareigą darbdavį atstovaujantiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenis, atliekantiems darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas įmonėje, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams tobulinti kompetenciją. Kompetencijos tobulinimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 60 valandų. „Praktikos dienų“ dalyviams išduodami tai patvirtinantys pažymėjimai.
 
Šaltinis: www.15min.lt

KONTAKTAI


Registracijos adresas: Rūtų g. 4/Alyvų g.2,
Klaipėda LT-91208
Telefonas (8-46) 382 000
Juridinio asmens kodas 240887380
PVM mokėtojo kodas LT408873811

VILNIAUS SKYRIUS


Laisvės pr. 77b, LT-06122 Vilnius
Telefonas (8-5) 275 8866
El. paštas vilnius@sabelija.lt

KLAIPĖDOS SKYRIUS


Rūtų g. 4, LT-91208 Klaipėda
Telefonas (8-46) 382 000
El. paštas klaipeda@sabelija.lt

KAUNO SKYRIUS


Uosio 10, LT-50133 Kaunas
Telefonas (8-37) 310 410
El. paštas kaunas@sabelija.lt

ŠIAULIŲ SKYRIUS


Pramonės g. 12A, 304 kabinetas, LT-78150 Šiauliai
Telefonas (8-41) 435 399
El. paštas siauliai@sabelija.lt

Prisijungimas

Užsiregistruok