Kokybės ir informacijos telefonas8 700 77017

NUMATYTI PAVOJŲ DARBE, VADINASI – JO IŠVENGTI

Bet kokia darbo vietoje įvykusi nelaimė yra ne tik skaudi nukentėjusiajam, bet ir virsta nemalonumais darbdaviui. Neretai nelaimės įvyksta tik todėl, kad žmonės nepaiso arba nežino darbų saugos taisyklių, taip pat nežino, kurie darbai yra priskiriami prie pavojingų.
 
UAB Sabelija Mokymų centro organizatorė Jūratė Baltutienė sako, kad pavojingi darbai yra tie, kurie pasižymintys didesne profesine rizika, kur dėl kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių padidėja traumų, sveikatos pakenkimų tikimybė.
 
Pavojingi darbai, apie kuriuos verslininkai nesusimąsto
 
„Dažnai įmonių vadovai, paklausti ar jų darbuotojai dirba pavojingus darbus, atsako neigiamai. Paprastai todėl, kad nežino, jog pavojingi darbai yra net ir tie, kurie tokie neatrodo, nors būtent taip yra apibrėžti teisės aktuose. Pavyzdžiui, krovinių kėlimas rankomis. Jei darbuotojams darbo metu reikia ką nors panešti ar nešioti nuolatos, tokia veikla yra priskiriama prie pavojingų darbų. Pavojingas darbas yra ir tas, kuris vyksta triukšmingoje aplinkoje: jeigu darbo vietose yra pastovus ar laikinas triukšmas, kurį kelia, pavyzdžiui, veikiantys įrengimai ar naudojami prietaisai ir kasdienio triukšmo viršutinė ekspozicijos vertė 85 dB(A)“, – vardija J.Baltutienė.
 
Ji sako norinti atkreipti dėmesį ir darbą su cheminėmis medžiagomis. Su jomis kasdien savo darbe susiduria valytojos, dažytojai, pagalbiniai darbininkai ir kiti.
 
„Nereiktų pamiršti ir darbų aukštyje. Darbas aukštyje yra apibrėžiamas darbas, kuris vyksta aukščiau nei 1,3 m. aukščio. Taigi, jeigu darbuotojai darbo metu kur nors turi palypėti aukščiau nei minėtas aukštis, tai ir yra laikoma pavojingu darbu“, – sako pašnekovė. 
 
Nors daugelis jau žino, kad pavojingiems darbams yra priskiriami tie, kuriuos atlikdami žmonės dirba su metalo ar medžio apdirbimo staklėmis ar įrenginiais, turinčiais nemechanizuotą pastūmą, prie tokių pavojingų įrenginių priskiriamos ir siuvimo mašinos.
 
„Tai tik keletas išvardintų pavojingų darbų. Visų pavojingų darbų sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu.
 
Kodėl taip svarbu kiekvienoje įmonėje numatyti įvairias galimas rizikas? „Rizikos vertinimas yra pirmasis žingsnis siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių“, – sako J.Baltutienė.
 
Paprastai jis atliekamas ne tik visose darbo vietose, bet ir kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku.
 
„Nors profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus vadovaudamiesi LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu patvirtino LR socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai, tačiau labai svarbu suprasti, kad rizikos vertinimas nėra tik prievolė.
 
Tai galima pavadinti požiūrio į darbuotojų saugą bei sveikatą valdymu, kuris yra labai svarbus ir reikšmingas įrengiant darbo vietą ir užtikrinant saugų darbą joje“, – aiškina UAB Sabelija mokymų centro organizatorė. Pasak jos, rizikos vertinimas tam ir reikalingas, kad būtų galima nustatyti konkrečioje darbo vietoje kylančias grėsmes, numatyti rizikos prevencijos priemones. Ir atsižvelgiant į jas – tinkamai informuoti bei mokyti darbuotojus.
 
Darbdavio atsakomybė
 
„Kaip ir minėjau, pavojingų darbų sąrašas yra patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1386 2002 m. rugsėjo 3 d. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nustato, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš darbų saugos ir sveikatos (DSS) srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys arba įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką. Tai reiškia, kad darbdavys (įmonės vadovas) savo tvarkomuoju dokumentu turi būti patvirtinęs darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, mokymo ir žinių iš DSS srities patikrinimo tvarką“, – aiškina J.Baltutienė.
 
Ji primena, kad įgyvendinant jau minėtą darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, socialinės apsaugos ir darbo ministras 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 333 patvirtino „Reikalavimus darbuotojams, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialioms žinioms ir įgūdžiams“.
 
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas nurodo, kad tai veikla, susijusi su įrenginių paleidimu ar stabdymu, darbu, gabenimu, remontu, modifikavimu, priežiūra ir aptarnavimu, įskaitant ir valymą. Tas pats įstatymas įrenginio savininkui nustato prievolę įrenginiams naudoti ir prižiūrėti skirti teisės aktų nustatyta tvarka apmokytus ir atestuotus asmenis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nustato darbuotojų, naudojančių potencialiai pavojingus įrenginius, tarp jų darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų mokymo ir žinių patikrinimo tvarką vadovaudamasis LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu.
 
Saugesni darbuotojai – geresni rezultatai
 
„Galima tik pasidžiaugti, jog šiandien beveik niekam nekyla abejonių, kad darbų sauga yra būtina. Darbdaviai, besirūpinantis darbuotojų sauga bei sveikata, ne tik išvengia nelaimių, pagerina verslo efektyvumą, bet ir suteikia darbuotojams saugumo jausmą. Taigi nauda abipusė“, – sako J.Baltutienė.
 
Ir savo teiginius iliustruoja konkrečiais pavyzdžiais: „Prieš keletą metų buvo atlikta Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką. Paaiškėjo, kad užtikrinus darbuotojų saugą patiriama mažiau išlaidų ir sumažėja nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų rizika. Kartu ir darbuotojų nedarbingumas. Tokiose įmonėse mažesnė personalo kaita, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų, sumažėja bylinėjimosi grėsmė. O kartu užtikrinamas didesnis verslo tęstinumas, todėl didėja veiklos našumas – išvengiama incidentų ir nelaimingų atsitikimų, įrangos gedimų ir procesų trikdžių. Galiausiai tai veikia įtvirtinant įmonės padėtį ir pelnoma geresnė reputacija tarp tiekėjų, klientų ir kitų partnerių“.
 
Darbdaviai, nesirūpinantys darbuotojų sveikata bei darbo saugumu susiduria su visu tuo, ko išvengia rūpestingi jų konkurentai.
 
„Juk kiekvienas darbdavys žino, kad prisiima teisinę atsakomybę apsaugoti savo darbuotojus nuo jų saugumui ir sveikatai kylančių rizikų. Tai nėra tik teisės aktų laikymasis ir administracinė pareiga – tai labai svarbi gero verslo valdymo dalis. Nelaimingi atsitikimai, žmonių žūtys įmonei, o ypač mažai, gali būti iš tiesų pragaištingi“, – įsitikinusi pašnekovė. Juk mažoms įmonėms gerokai sudėtingiau atsigauti po bet kokio su DSS susijusio nelaimingo atsitikimo. Viena vertus sunku greitai pakeisti reikalingiausius darbuotojus, dėl trumpalaikių verslo veiklos sutrikdymų galima prarasti klientus ir svarbias sutartis, kita vertus, dėl sunkių nelaimingų atsitikimų gali įmonės veikla net nutrūkti, nes gali atsirasti daug išlaidų arba kai kurie darbai tiesiog sustoti ar būti sustabdyti.
 
„Ir nors kiekvieno darbdavio pareiga ir teisinė atsakomybė apsaugoti darbuotojus nuo įvairių rizikos faktorių darbo vietoje, labai svarbu, kad ir patys darbuotojai tai suprastų. Teisės aktai ne tik įpareigoja, bet ir suteikia galimybę pasirinkti, kokiu būdu bus įgyvendinama bei užtikrinama darbuotojų sauga bei sveikata“, – aiškina J.Baltutienė.
 
Ji primena, kad DSS tarnybos funkcijas gali vykdyti tiek darbdavys, jį atstovaujantis ar įgaliotas asmuo, tiek DSS specialistas: „Svarbiausia, kad šias funkcijas vykdantys asmenys būtų kompetentingi, turėtų reikiamų žinių, domėtųsi teisės aktų pokyčiais ir aktyviai dalyvautų šiame procese. Kai įmonė turi pakankamai kvalifikuotų specialistų bei resursų, kad tinkamai apmokytų savo darbuotojus prieš pradedant dirbti pavojingus darbus, mokymus galima vykdyti įmonėje. Neturėdamas tinkamų resursų mokymui, darbdavys siunčia mokytis mokymo įstaigoje, tačiau būtina prieš tai suderinti aktualią neformaliojo profesinio mokymo programą.“
 
Baigdama pokalbį J.Baltutienė sako, kad požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą yra pagrįstas prevencija. „Prevencija – tai rizikos valdymas, o rizika yra valdoma kartu dirbančių žmonių. Tai reiškia, kad būtina išanalizuoti darbo procesus, o tada imtis priemonių sumažinančių galimas rizikos ar jas eliminuojančių.
 
Manau, kad girdėtas posakis „Geriau išvengti problemos, negu ją spręsti“ taikliai atsako į klausimą apie DSS vertės ir naudos teikimą įmonėje. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra yra pasisakiusi, kad ateityje klestės tos įmonės, kurios jau dabar turi aiškią viziją ir kurioms pakanka įžvalgos investuoti į naujoves ir rūpintis savo darbuotojų sauga ir sveikata.“
 
Šaltinis: www.15min.lt

KONTAKTAI


Registracijos adresas: Rūtų g. 4/Alyvų g.2,
Klaipėda LT-91208
Telefonas (8-46) 382 000
Juridinio asmens kodas 240887380
PVM mokėtojo kodas LT408873811

VILNIAUS SKYRIUS


Laisvės pr. 77b, LT-06122 Vilnius
Telefonas (8-5) 275 8866
El. paštas vilnius@sabelija.lt

KLAIPĖDOS SKYRIUS


Rūtų g. 4, LT-91208 Klaipėda
Telefonas (8-46) 382 000
El. paštas klaipeda@sabelija.lt

KAUNO SKYRIUS


Uosio 10, LT-50133 Kaunas
Telefonas (8-37) 310 410
El. paštas kaunas@sabelija.lt

ŠIAULIŲ SKYRIUS


Pramonės g. 12A, 304 kabinetas, LT-78150 Šiauliai
Telefonas (8-41) 435 399
El. paštas siauliai@sabelija.lt

Prisijungimas

Užsiregistruok